News

Artūras Gudaitis - apie NBA planus ir žvėrišką konkurenciją Lietuvos rinktinėje

July 02, 11:12

Artūras Gudaitis yra didžiulis futbolo sirgalius. Tad vidurio puolėjas kiek graužėsi, skrydyje Gdanskas-Budapeštas praleidęs puikias Prancūzijos ir Argentinos rungtynes pasaulio futbolo čempionate. Nauja FIBA sistema birželio pabaigoje atitraukė jį nuo didžiulės sporto šventės, bet dabar šventę padeda kurti efektyvus jo žaidimas nacionalinėje komandoje. Kaip simboliška: Dainiaus Adomaičio treniruotėse jis stumdosi su dviem NBA centrais Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu. Nedaug trūksta, kad jo partneriai būtų NBA žaidėjai ne tik vasaromis su rinktine.


Prieš trejus metus A.Gudaitis NBA naujokų biržoje išgirdo savo pavardę. 47-uoju šaukimu jį pakvietė „Philadelphia 76ers“. Jaudulys dėl reikšmingo karjeros įvykio buvo didžiulis, tačiau 210 cm ūgio krepšininką netrukus iškeitė į „Sacramento Kings“.

Klubo vadovas Vlade Divacas buvo išsikvietęs lietuvį į NBA vasaros lygą, tačiau rimtų ketinimų pasikviesti lietuvio į Ameriką ilgesniam laikui nebuvo. Taip centras pakibo ant statuso, kokį turi daugelis antrajame naujokų biržos rate pašauktų europiečių, taip niekada ir nepravėrę NBA vartų. Tačiau situacija keitėsi kūlversčiais, kai vasarį „Cleveland Cavaliers“ iškeitė pusę komandos ir gavo teises į Artūrą Gudaitį. Dažnai tas teisių perėmimas tėra simbolinis momentas. Pavyzdžiui, tą pačią dieną „Chicago Bulls“ mainuose su „Trail Blazers“ perleido teises į buvusį žalgirietį Milovaną Rakovičių, kuriam dabar 33-eji ir kuris žaidžia Šveicarijoje. Bet „Cavs“ žingsnis nebuvo tik formalumas, pakištas NBA mainų taisyklėms atitikti. 2015-aisiais po būsimų NBA naujokų peržiūros „Cavaliers“ informavo Artūro Gudaičio agentus, kad pašauks centrą. Tik „76ers“ nugvelbė aukštaūgį anksčiau ir žaidėjas trejiems metams liko nevaldomoje teritorijoje. Bet A.Gudaitis grįžo į Klivlando radarus. Šį sezoną Milane bent keliose rungtynėse lankėsi vienas „Cavaliers“ skautų Primožas Brežecas. Buvęs garsus Slovėnijos centras sykį buvo susitikęs su A.Gudaičiu pavakarieniauti ir aptarė jo perspektyvas žaisti NBA.

Jos vertinamos dviprasmiškai. 24sek bendravo su NBA atstovais ir sulaukė skirtingų atsakymų, ar lietuvis galėtų tikėtis reikšmingos vietos stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Bet asmeniškai geriausias sezonas karjeroje pridėjo Artūrui tikėjimo ir pakuteno „Cavaliers“ organizaciją.

 

Milano „Olimpia“ treneris Simone Pianigiani vidurio puolėjui Eurolygoje suteikdavo aikštėje po 21 minutę, aukštaūgis rinkdavo vidutiniškai 10,3 taško (67,1 proc. dvit.), 6,3 atkovoto kamuolio ir 15,4 naudingumo balo. Jo solidumu įsitikino ir Lietuvos rinktinės sirgaliai. Ketvirtadienio rungtynėse Gdanske Artūras per 14 minučių į lenkų krepšį suvertė visus 4 dvitaškius ir surinko 10 taškų, išrašė negailestingą bloką rungtynių pabaigoje bei prisidėjo prie užtikrintos pergalės 79:61.

Pagal PER naudingumo rodiklį, A.Gudaitis savo efektyvumu visoje Eurolygoje nusileido vieninteliam Luka Dončičiui. Tad italai nieko nelaukę dar sezonui nesibaigus pakišo centrui naują pelningą sutartį, pagal kurią A.Gudaitis įsipareigojo Milanui iki 2021-ųjų. Tačiau ne veltui agentai į ją įtraukė galimybę po kiekvieno sezono išvykti į NBA. „Cavaliers“ norėtų šią vasarą patikrinti centrą savo treniruočių bazėje, o Mindaugas Kuzminskas neabejoja, kad tai NBA tinkamas žaidėjas. Bet A.Gudaitis toliau kantriai telkiasi į artimiausias savo rungtynes ir neabejoja, kad vieną dieną tas šansas ateis. O dabar jo mintyse – tik kaip sekmadienį nuskriausti Vengrijos rinktinę.

– Artūrai, kuo stebuklingas antrasis Lietuvos rinktinės penketas, kad taip pakeitė rungtynių su Lenkija tėkmę? – 24sek Budapešte paklausė A.Gudaičio.

– Nežinau, ar stebuklingas, nes lenkai irgi išleido savo antrą penketą (šypsosi.). Tai gal jų pirmas geriau žaidė nei antras. Kiekvienas nuo suolo įnešė energijos, išpildė savo užduotis ir taip išėjo. Mes esame pajėgesnė komanda ir tą reikėjo įrodyti aikštėje. Tą reikės daryti kiekvieną kartą. Galvoju, surinkome pajėgiausius žaidėjus. Žalgiriečiai neatvyko, bet rinktinė pajėgi ir mes turime įveikti tokius varžovus kaip Lenkija.

– Kokias užduotis jums Dainius Adomaitis skyrė šioje rinktinėje?

– Treneris visada akcentuoja, kad po krepšiu turime persvarą ir reikia ją išnaudoti. Mano energija, kaip visada, ir šimtaprocentis atsidavimas. Bet iš kiekvieno to prašoma, nes turime tik dvejas rungtynes per savaitę. Būtų kvaila kažko kito prašyti ir žaidėjams reaguoti kitaip, nei mes dabar reaguojame.

– Artūrai, jūsų pozicijoje dar žaidžia Jonas Valančiūnas bei Domantas Sabonis – dar jauni ir didžiulį potencialą turintys centrai. Žvėriška konkurencija?

– Aš džiaugiuosi už visus savo konkurentus ir save patį. Kad mes turime tokius vyrus ąžuolus ir su tokiais reikia konkuruoti (šypsosi.).

– Įsivaizduoju, treniruotėse gerai pasistumdote?

– Gaila, kad išpuolė tik savaitė. Jeigu ateityje rinktinėje būsime ilgesnį tarpą, tai bus tikrai puikus pasiruošimas ir artėjančiam sezonui, ir visam čempionatui. Vieni pliusai. Visi nori žaisti daug, bet tai sunku tokio aukšto lygio komandose.

– Teko girdėti, kad ankstesnėse stovyklose, kai dar tik pretenduodavote patekti į rinktinės dvyliktuką, išsiskirdavote didžiule savo energija ir itin fizišku krepšiniu.

– Visi atvažiuoja pasiimti savo šanso. Nematau reikalo kažkam nusileisti. Tiesiog bandai įrodyti, kad esu vertas rinktinės vardo. Mano toks stilius (šypsosi.).

– Dabar kalbamės apie rinktinę, o jums už nugaros, televizoriuje, sukasi kadrai iš pasaulio futbolo čempionato. Žinau, kad esate didžiulis futbolo mėgėjas. Spėjate pasimėgauti futbolu?

– Man labai patinka futbolas. Ypač tokie dideli renginiai kaip pasaulio futbolo čempionatas negali būti praleisti pro akis. Man labai įdomus gero lygio futbolas. Bet ką palaikau, tų nėra – italai iškrito net nepatekę (juokiasi.). Man dabar žiauriai imponuoja belgų žaidimas. Aišku, jų stilius skiriasi nuo italų, kurie pradeda nuo gynybos, bet belgai daugiau kontroliuoja kamuolį, techniškesni, jauni. Gal tas patirties trūkumas jiems gali pakišti koją, bet aš už belgus.

– Galbūt dabar ramiai žiūrėtumėte pasaulio futbolo čempionatą, jei ne naujoji FIBA sistema. Kaip jums ji?

– Nieko naujo nepasakysiu – aš už senąjį formatą. Šis, naujesnis, galbūt suteikia daugiau poilsio vasarą, bet aš vis tiek likčiau prie senesnio. Mes turime prisitaikyti. Sezono metu juk praleidi Čempionų lygą trečiadieniais, būdamas treniruotėje. Šiais laikais, jei labai įdomu, gali atsisukti tas rungtynes. Daug neprarandame, bet grįžčiau prie to, kad būtų smagiau su rinktine taip, kaip būdavo anksčiau.
 

– Į rinktinę atvykote po asmeniškai gero sezono Milane. Ką kalbėjote su klubo vadovais per paskutinį susitikimą?

– Žinau tik tiek, kad kai prasitęsiau sutartį, jie sakė, kad nepasirašys aukštaūgių su dideliais vardais. Ką pasakė, tą ir padarė – pratęsė kontraktą su Calebu Tarczewski ir pasiėmė vietinį italą. Mes dalinsimės minutėmis su Tarczewskiu ir aš žinau, ko galiu tikėtis – nemažai laiko Eurolygoje. Mane tai tenkina. Tik kad pergalių būtų daugiau...
 

– Ko „Olimpia“ organizacijai trūksta norint pagerinti pozicijas Eurolygoje?

– Eurolygoje reikia solidumo ir minties. Gal reikia būti daugiau laiko kartu, nes buvome jauna komanda. Branduolys išliko ir tikiuosi, kad kitą sezoną bus geriau. Prisideda keli nauji žaidėjai ir tikiuosi, kad jie mums padės pasiekti norimas pergales.

– Kas lėmė tokį asmeniškai stabiliai sėkmingą sezoną Milane?

– Nežinau, tiesiog net jei ir pasisekdavo, ir kitose rungtynėse labai norėdavosi būti solidžiam. Nepriklausomai nuo to, ar sužaidei gerai prieš tai, ar ne. Ir tas solidumas turi būti kiekvienose rungtynėse. Tai mane veda į priekį. Norisi pateisinti Milano pasitikėjimą, kurį klubas man parodė sumokėdamas išpirką „Rytui“.

– Atrodo, Milan ypač suartėjote su kitu lietuviu Mindaugu Kuzminsku, kuris nuolat dalindavosi linksmomis jūsų kelionėmis automobiliu ar nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

– Tapome kambariokais (šypsosi.). Šiaip, Mindaugas yra labai šeimyniškas, nuoširdus, tvarkingas žmogus ir su juo būtų sunku nesuartėti. Juolab, kai esame lietuviai, tai natūraliai taip išėjo, kad daugiau laiko praleisdavome drauge. Užsienyje šalia turėti tokį draugą yra kaifas. Nueiti kažkur vakarienės pasidarė įprastas dalykas. Tikrai smagu turėti jį šalia.

– Instagramo istorijose matyti, kad Mindaugas jus dažnai vežiodavo automobiliu, tik kad jam būdavo sunkiau pataikyti į jūsų muzikos skonį...

– Matot, čia jis sakė, kad jo dainos, bet čia iš tikrųjų mano dainos. Mano kompaktas įdėtas, o jis čia vaidina... (šypsosi.).
– Iki sezono Milane taip smagiai dar nesutardavote?

– Vis tiek, būtume gal 5-6 lietuviai, gal būtų kažkaip kitaip. O kai esame dviese, natūralu, kad vienas kitą palaikom. – Kaip komandos draugai žiūrėdavo į lietuvišką trijulę Milane? – Manau, kad kai komandoje yra daug amerikiečių, pamatę tris lietuvius jie paskui suvokia, kad Lietuva irgi turi daug gerų žaidėjų. Galbūt tai praplečia jų akiratį. Gal anksčiau jie nebuvo nieko girdėję apie Lietuvą. Bet, šiaip, Milanas mėgsta mūsų krepšinio mokyklą. Čia juk žaidė jau daug Lietuvos krepšininkų.

– „New York Knicks“ žaidęs Mindaugas Kuzminskas sakė, kad galėtumėte pritapti NBA. Ką pats galvojate apie savo perspektyvas?

– Jei savimi netikėsi, tai kas daugiau tikės? Visada turi susiklostyti aplinkybės, kad viskas pasisektų. Tikiuosi, ateis mano šansas ir aš juo pasinaudosiu. Dabar artimiausi planai pasibaigti šį rinktinės langą, susitvarkyti mažas problemas, pasportuoti individualiai ir grįžti į Milaną dar bent vienam sezonui.

– Apie ką kalbėjotės su „Cavaliers“ atstovais susitikęs sezono pabaigoje?

– Jie pristatė savo viziją. Atsisėdom pavakarieniauti ir pasikalbėjom. Nieko konkretaus. Jie parodė susidomėjimą manimi, kas yra malonu. Yra šansas nuvykti į Klivlandą šią vasarą padirbėti individualiai. Ir matysime, kas iš to išeis.

– Ar NBA ir „Cavaliers“ reikalais domitės daugiau nei tiesiog rezultatų peržiūrėjimu?

– Aš seku visą NBA. Ne tai, kad žiūrėčiau kiekvienas rungtynes, bet seku rezultatus, įdomesnius žaidimo epizodus. Ypač, kai žaidžia lietuviai.

– Ką darys potencialus jūsų komandos draugas LeBronas Jamesas?

– Sunku pasakyti. Aš manau, kad yra du variantai – arba LeBronas liks Klivlande, arba važiuos į Los Andželą.
– Nesužaidėte nė vienerių NBA rungtynių, bet jau priklausėte trims komandoms. Į kurią organizaciją patekęs – „Cavaliers“, „76ers“ ar „Kings“, pajutote didžiausią pasitenkinimą?

– Man atrodo, kad „Cavaliers“. Tai buvo ta pirma komanda, kuri manęs norėjo dar prieš naujokų biržą. Jie sakė, kad mane šauks po peržiūros, bet naujokų biržoje yra labai daug dalykų, kurių mes nežinome. Mano agentai po naujokų biržos su jais daug diskutavo ir kalbėjo apie tokią situaciją. Bet aš ilgą laiką žinojau, kad jie nori paimti mano teises. Ir taip nutiko. Manau, tas jaučiamas susidomėjimas ir pagaliau pamatymas, kad jis ne iš piršto laužtas, man buvo malonus. Nes kai anksčiau teisės atiteko „76ers“ ir „Kings“, tai nežinau...

– Didžiulis ažiotažas prieš naujokų biržą, viltys ir svajonės, galiausiai įvykęs šaukimas ir... treji metai Europoje. Koks tas jausmas kaip ir priklausyti NBA klubui, bet toliau dėliotis karjerą Europoje?

– Turi gyvenime kažkiek pasisekti, kad viskas susiklostytų taip, kaip turi. Bet visada ateina laikas ir viskas susidėlioja į vietas. Manau, ateis ir mano laikas.
 

Source: https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/arturas-gudaitis-apie-nba-planus-ir-zveriska-konkurencija-rinktineje-875-995064