News

Kazlausko skambučio sulaukęs Kariniauskas: „Žingsnio atgal reikėjo, kad eičiau pirmyn“

June 16, 13:41

Praėjo beveik metai nuo to laiko, kai Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtinis 22-ejų metų įžaidėjas Vaidas Kariniauskas ją auginusiai komandai tapo nereikalingas. Praėjo beveik metai ir alytiškis džiaugiasi kardinalaus savo karjeros posūkio vaisiais.

Į Lietuvą Kariniauskas praėjusią savaitę grįžo kaip antrosios Graikijos lygos čempionas, Kimio „G.S. Kymis“ ekipą atvedęs į elitinį šios Balkanų šalies divizioną.

Maža to, 197 cm ūgio kairiarankis turi dar vieną, ne mažiau svarbią priežastį šypsotis – Kariniauskas pirmą kartą per savo karjerą sulaukė Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio kvietimo atvykti į treniruočių stovyklą.

„Apie rinktinę daug negalvojau, klube tiesiog dirbau savo darbą. Į stovyklą vyksiu stengdamasis padėti rinktinei ir atidirbti virš savo galimybių ribos“, – kukliai tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Jono Kazlausko skambučio sulaukęs įžaidėjas.

Priėmęs sprendimą keltis į saulėtąjį, tačiau krepšinio tradicijomis ne itin garsėjantį Kimį, Kariniauskas sulaukė ne vieno kritiško komentaro. Visgi krepšininkas neslepia – toks žingsnis jo karjeroje buvo būtinas.

„Savo sprendimu jokiu būdu nesu nusivylęs. Dabar einu tik į priekį. Aišku, nenoriu visada žaisti tokiame lygyje. Siekiu kilti kuo aukščiau. Manau, kad šio žingsnelio atgal man reikėjo, norint eiti į priekį“, – užtikrintai kalbėjo Kariniauskas.

Lietuvis Graikijoje per susitikimą vidutiniškai pelnydavo po 10 taškų, atkovodavo po 4,6 atšokusio kamuolio ir atlikdavo po 4,5 rezultatyvaus perdavimo. 

Visgi užtikrinta įžaidėjo statistika nuslepia kitą jo gyvenimo Graikijoje dalį. Kariniauskas nesikuklindamas patikino – pritapti šioje šalyje buvo sudėtinga.

„Atvykdavo ir šeima, tačiau Lietuvos ilgesys buvo, nes namie nebuvau nuo naujųjų metų. Buvo ir sunkesnių laikų, kuomet atrodė, kad atvažiavau be reikalo, geriau būčiau likęs Lietuvoje. Bet vėliau viską pergalvojau ir supratau, kad reikia viską praeiti. Pasidarė lengviau“, – patirtį ragaujant pirmus legionieriaus duonos kąsnius prisiminė Kariniauskas.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ domėjosi apie Kariniausko kelią Graikijoje, suintrigavusį net Lietuvos nacionalinės ekipos strategą Kazlauską.

– Triumfas antroje pagal pajėgumą Graikijos lygoje su „G.S. Kymis“ ekipa buvo lauktas ar klubo vadovų lūkesčiai buvo viršyti?
– Nieko neviršijome, tai buvo planuota. Komanda buvo tikrai gera, didžioji dalis mūsų žaidėjų buvo iš pirmosios Graikijos lygos, todėl tas laimėjimas tikrai buvo lauktas. Viskas prasidėjo ne nuo laimėtos trečios lygos dar prieš man atvykstant. Ši komanda savo kelią pradėjo laimėdama pačią žemiausią lygą – penktąją. Tuomet sekė ir triumfas ketvirtoje pagal pajėgumą lygoje. Tiesiog klubas turi pinigų, kviečiasi gerus žaidėjus, moka laiku, kas Graikijoje nėra dažnas reiškinys. Šioje šalyje komandos dažnai vėluoja su mokėjimais. Taigi geri žaidėjai graikai atvažiuoja ir noriai žaidžia būtent šioje komandoje.

– Miestelis po laimėtos lygos labai ūžė?
– Taip, tie žmonės visus metus gyvena tos komandos naujienomis. Ten gyvena apie 6000 žmonių, o paskui komandą į išvykos rungtynes vykdavo apie 500 žmonių. Buvo toks senelis, kuris į rungtynes vykdavo po 10 valandų ir niekas nesuprasdavo, kaip jam pavyksta atvykti. Viską sudėjus, tai buvo labai gera patirtis. Dabar pats laukiu, nes nežinau, kur atsidursiu kitą sezoną.

– Kaip galite apibūdinti antrąją Graikijos lygą?
– Tai tikrai nėra silpna lyga. Žaidžiamas šiek tiek kitoks krepšinis nei Lietuvoje. Ten yra daugiau kontakto. Žaidžiau ir LKL, ir Graikijoje, todėl lyginti galiu. Ten ir teisėjai leidžia daugiau nešvarių dalykų. Pradžioje man buvo sunku, nes buvau liesas. Tačiau vėliau priaugau šiek tiek raumenų ir man pasidarė lengviau, todėl pritapau. Mano žaidimas, manau, tinka šiai lygai.

– Ar galite patvirtinti faktą, kad graikų sirgaliai yra pašėlę?
– Sirgaliai ten išprotėję. Aš tai mačiau pirmą kartą savo gyvenime. Tai buvo gera patirtis. Kai kuriose rungtynėse iškyla pavojus net ir gyvybei. Aistruoliai svaido į aikštelę žiebtuvėlius, metant baudų metimus šviečiama lazeriais. Iš kažkur gavę telefono numerius, jie skambina ir grasina. Man asmeniškai yra skambinę įtartini nepažįstami numeriai, bet nekėliau ragelio.

Kita vertus, mūsų komandos prezidentas rūpinosi, kad saugumas būtų užtikrintas. Mums atvykstant į rungtynes, visada pasitikdavo policijos pareigūnai. Lietuvoje tai nesuprantamas dalykas. Žaidžiant sirgaliai visada šaukia. Tai man buvo keisčiausia.

– Kokia buvo Kimio klubo infrastruktūra?
– Ten dabar statoma nauja arena. Miestelyje, kuriame aš žaidžiau, gyvena nedaug žmonių, tačiau arena visuomet buvo pilnutėlė. Žmonės tiesiog gyvena ta komanda. Kalbant apie organizaciją, viskas nėra taip sklandu, tačiau jie mokosi ir kyla. Jie samdosi naujus žmones, kurie supranta, ką daro. Jei komandos prezidentas nepaleis viso įdirbio, ši ekipa tikrai turės realias galimybes iškilti tarp penkių ar keturių stipriausių Graikijos komandų.

Buitis buvo ideali – ko paprašai, tą ir gausi. Nors Graikija tuo nepasižymi, nes šioje šalyje visi mėgsta sakyti „rytoj“. Tačiau šiame klube viskas kitaip, požiūris išties profesionalesnis.  Atvykdamas iš „Žalgirio“, aš buvau pasiruošęs ir žinojau, kur vykstu. Žinojau, kad nebus tokio lygio, erdvių, daugiatūkstantinių arenų, bet aš norėjau viską pradėti nuo pradžių ir man tai pavyko. 

– Ar yra panašumų tarp Graikijos antrojo diviziono ir LKL komandų?
– Aišku, nėra „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“. Kita vertus, mūsų komanda LKL tikrai nebūtų paskutinė. Kovotume dėl patekimo į atkrintamąsias. Be jokios abejonės, LKL komandos šį sezoną taip pat buvo išsilyginusios, bet mano komanda tikrai nebūtų paskutinė.

Antroje Graikijos lygoje aikštelėje susitikau ir su Michaliu Kakiouziu, kuris praeityje yra žaidęs Graikijos rinktinėje. Dabar jis yra vyresnis, bet jo patirtis tikrai jaučiasi. Kalbant apskritai, Graikijoje praktiškai nėra taip, kad vyresnieji krepšininkai siekia išvykti į kitas šalis. Sąlygas jie randa ir savo šalyje. Čia gal mes, lietuviai daugiau norime išvykti. Graikijos standartais, pas mane komandoje buvo daug gerų žaidėjų.

– Legionieriaus duoną išmėginote pirmą kartą. Atvykęs į Graikiją turėjote adaptacinių problemų?
– Buvo sunku, nes buvau vienas užsienietis komandoje. Buvo vienas serbas, bet jis kalba graikiškai. Aš tuo metu nekalbėjau vietine kalba, tik vėliau šiek tiek pramokau. Buvo sunku, kuomet rūbinėje jie visi šnekučiavosi, o aš tik į visus žiūrinėjau. Atvykdavo ir šeima, tačiau Lietuvos ilgesys jautėsi, nes namie nebuvau nuo naujųjų metų. Buvo ir sunkesnių laikų, kuomet atrodė, kad atvažiavau be reikalo, geriau būčiau likęs Lietuvoje. Bet vėliau viską pergalvojau ir supratau, kad reikia viską praeiti. Pasidarė lengviau.

– Kokį įspūdį jums paliko graikų mentalitetas?
– Gatvėje graikai yra labai mandagūs ir malonūs žmonės. Tačiau krepšinio aikštelėje… Aišku, mes, lietuviai, taip pat mėgstame pasikarščiuoti, bet graikai ypač. Jeigu jiems kažkas nepatinka… Na, tiesiog karšti žmonės. Teisėjai taip pat net nesileidžia į diskusijas. Nežinau, galbūt jų mentalitetas neleidžia kalbėtis su krepšininkais.

– Į Graikiją išvykote po to, kai teisių į jus atsisakė „Žalgiris“. Nebuvo gaila palikti Kauną?
– Buvo labai gaila. Bet vėliau viską permąsčiau. Man reikėjo žaisti kažkur kitur. „Žalgiris“ mane paleido, aš tą priėmiau. Esu dėkingas šiai organizacijai, kad jie mane augino nuo pat mažens. Bet judame toliau. Žiūrime į kitas komandas, kuriose galiu žaisti ir tobulėti tam, kad galėčiau sugrįžti ten, kur buvau. Negaliu sakyti, kad grįžti į Kauną yra pagrindinis mano tikslas. Mano siekis – grįžti į gerą lygį.

– O galimybė kitą sezoną aikštelėje susidurti su tokiomis komandomis kaip „Panathinaikos“ ar „Olympiakos“ nežavi?
– Taip, tikrai žavi, bet žiūrėsime, kokios sąlygos ir vaidmuo komandoje man bus siūlomas. Įdomu, ką pasiūlys kitos komandos. Galbūt bus pasiūlymų iš kitos šalies. Neatmetu jokios galimybės, esu atviras viskam.

 

Source:https://basketnews.lt/news-98675-kazlausko-skambucio-sulaukes-kariniauskas-zingsnio-atgal-reikejo-kad-eiciau-pirmyn.html#.V2KDTbt97Gh